Erkė įkando šuniui: Simptomai – Kaip ištraukti? – Gydymas

Šiais laikais kai žiemos nėra itin šaltos, šunų šeimininkai turėtų būti ypač atidūs ir saugoti savo augintinius nuo mažųjų voragyvių ištisus metus. Papasakosime, kodėl erkės įkandimas šuniui yra toks pavojingas, kaip galite apsisaugoti ir ką daryti, jei jau yra įsisiurbusi erkė.

Ar erkės įkandimas šuniui pavojingas?

Kaip ir žmonėms, erkės taip pat gali būti pavojingos šunims. Kraujasiurbiai gali perduoti ligas, įskaitant anaplazmozę, babeziozę, boreliozę, erlichiozę. Šios ligos gali sukelti sąnarių uždegimą, šlubavimą, anemiją, hematuriją (kraujo buvimas šlapime). Nors ne kiekviena erkė užkrečia jūsų keturkojį draugą, turėtumėte nuo pat pradžių užtikrinti tinkamą apsaugą nuo erkių. Kokia apsauga nuo erkių geriausiai tinka jūsų šuniui priklauso nuo įvairių veiksnių, tačiau be cheminių priemonių nuo erkių yra natūralių šunims skirtų erkių repelentų, antkaklių ir t.t.

Ar erkės gali būti perduodamos nuo šunų – žmonėms?

Taip, kraujasiurbiai taip pat gali būti perduodami žmonėms, jei jie dar nėra prisitvirtinę prie gyvūno odos. Kada jie įsisiurbia į jūsų šuns odą, perdavimas mažai tikėtinas. Erkės gali pereiti ir pas kitus augintinius, pavyzdžiui, kates. Erkės įsisiurbusios ant kačių ir kitų gyvūnų taip pat gali būti pavojingos, todėl erkes atbaidančią priemonę rekomenduojama naudoti visiems augintiniams.

Kaip atrodo erkių įkandimas? Simptomai ir būdai užkirsti kelią erkėms

Nuo pievinės erkės ir kitų spalvotų erkių iki miškinės ir rudosios šunų erkės: erkės kelia pavojų žmonėms ir gyvūnams. Jei norite išvengti erkės įkandimo šuniui ir apsaugoti savo augintinį nuo kraujasiurbių, turėtumėte skirti laiko išsamiai profilaktinei patikrai ir prevencijai:

Kaip apsaugoti augintinį nuo erkių?

Naudojant tinkamą repelentą, erkės įkandimas šuniui gali būti gerokai sumažintas. Prie natūralios apsaugos nuo erkių gali prisidėti ne tik antkakliai nuo erkių, bet ir įvairūs pašaro papildai nuo parazitų šunims. Mūsų el. parduotuvėje galite rasti natūralių repelentų nuo erkių, kaip pavyzdys tai gali būti tabletė šunims nuo erkių, milteliai ar kapsulės po kirmelių gydymo ir kita.

Ar žinote, kokias augintinio vietas būtina apžiūrėti grįžus iš lauko?

Turėtumėte kruopščiai apžiūrėti augintinį, ypač po to, kai jūsų keturkojis draugas buvo krūmuose, aukštose žolėse. Grįžę būtinai apžiūrėkite odą ir kailį, išskirtinį dėmesį skirkite pilvui, pažastims, kirkšnims, galvos zonai, tačiau atminkite, kad erkės gali slėptis tarpupirščiuose ar net ant dantenų.

Erkių įkandimo simptomai

Dažniausiai oda gali paraudonuoti arba patinti, kad ir kaip kruopščiai imtumėtės prevencinių priemonių, niekada negalima visiškai atmesti užsikrėtimo galimybės nuo erkės. Kad galėtumėte greitai veikti nelaimės atveju, turėtumėte žinoti dažniausiai pasireiškiančius simptomus: nuovargis, vėmimas, karščiavimas, silpnumas galinėje kūno dalyje, hematurija, apetito praradimas, silpnumas, šlubavimas.
Pastebėjus tokius simptomus būtina nedelsiant apsilankyti pas veterinarą. Tačiau net jei nė vienas iš šių simptomų nepasireiškia, bet jūsų gyvūnas elgiasi keistai, turėtumėte atidžiai apžiūrėti šuns odą ir bet kuriuo atveju kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad išvengtumėte galimų sveikatos problemų ateityje.

Kaip ištraukti erkę iš šunio? Lengvas ir paprastas būdas

Erkės įkandimas šuniui gali būti labai pavojingas, todėl jei ant savo šuns radote erkių, turėtumėte jas nedelsiant pašalinti. Net jei pasisotinusios kraujo erkės nukrenta pačios, kuo ilgiau parazitas buvo įsisiurbęs į jūsų augintinio odą, tuo didesnė infekcijos rizika. Yra įvairių įrankių, skirtų šunų erkėms pašalinti, įskaitant erkių reples, erkių pincetus, erkių korteles, erkių kabliuką ir erkių kilpas. Į ką turėtumėte atkreipti dėmesį? Šalindami erkes turite įsitikinti, kad iš šuns odos ištraukėte voragyvį, įskaitant erkės galvą. Palikta erkės dalis odoje gali sukelti uždegimą ir infekciją. Parodysime, kaip greitai ir lengvai ištraukti erkę pincetu:

• 1. Kraujasiurbius pašalinkite erkių replėmis arba erkių pincetu – suimkite erkę replėmis ar pincetu kuo arčiau odos ir ištraukite vertikaliai. Neskubėkite, nesukite ir nesutraiškykite erkės;
• 2. Sėkmingai pašalinę erkę, suvyniokite ją į virtuvinį popierių ir sutrinkite stikline ar kitu sunkiu daiktu;
• 3. Niekada nelieskite erkės plikomis rankomis, o išmetę rankas gerai nusiplaukite.

Ką daryti jei liko erkės galva?

Jei nėra galimybės pašalinti erkės galvos, reikėtų apsilankyti pas veterinarijos gydytoją, kad ji būtų pilnai pašalinta ir įsitikinti, kad jūsų augintinis nepatyrė uždegimo ar infekcijos.

Net jeigu erkė pašalinta ir jūsų keturkojis jaučiasi puikiai, po erkės įkandimo labai atidžiai stebėkite įkandimo vietą ir atkreipkite dėmesį į galimus su erke susijusių ligų simptomus, taip pat odos paraudimą ir patinimą. Bet kuriuo atveju įtarus, kad kažkas augintiniui yra ne taip, būtinai kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Pavojingi voragyviai erkės ir jų pernešamos baisios ligos

Baisios ligos, kurias perneša erkės negrįžtamai gali pakenkti jūsų mylimam augintiniui, todėl svarbu žinoti kokie simptomai yra būdingi vienai ar kitai ligai. O pastebėjus bet kokius simptomus ar įtarus erkės įkandimą šuniui nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Babeziozė

Tai liga, kurią sukelia parazitiniai Babesia spp. pirmuonys, kuriuos platina Dermacentor reticulatus erkės. Babesia spp. pirmuonis patekęs į organizmą pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus). Šuo tampa vangus, apatiškas, atsisako ėsti. Gyvūnas gali jausti raumenų skausmus, drebėti, taip pat gali pasireikšti pigmenturija (pakitusi šlapimo spalva). Esant komplikuotai babeziozės formai, gyvūnui gali pasireikšti ūminis inkstų nepakankamumas, pankreatitas, kepenų pažeidimai. Ištraukus erkę per 36-48 valandas nuo jos įsisiurbimo sumažėja tikimybė užsikrėsti babezioze.
Taip pat ligos sunkumas gali skirtis nuo šuns amžiaus, veislės ir imuninės sveikatos būklės. Vartodami papildomai maisto papildus imuninės sistemos stiprinimui šunims galite padėti apsaugoti jūsų augintinį nuo įvairių sveikatos problemų, kurios atsiranda, dėl silpnesnės imuninės sistemos.

Erlichiozė

Liga, kurią sukelia erkių perduodamos Ehrlichia spp. tarpląstelinės bakterijos. Šios bakterijos parazituoja monocituose, granuliocituose ir trombocituose. Dažniausiai ligą šunims sukelia Ehrlichia canis rūšis. Neretai erlichiozė pasireiškia drauge su babezioze.
Ligos požymiai: karščiavimas, šlubavimas, nenoras ėsti ar judėti, vėmimas, iš nosies ir akių atsirandančios išskyros, hemoragijos (vidinis arba išorinis kraujavimas), anemiškos gleivinės, traukuliai. Gyvybei pavojinga lėtinė erlichiozė gali išsivystyti po nuolatinės infekcijos ir gali būti susijusi su negrįžtamu kaulų čiulpų sunaikinimu. Inkubacinis periodas tęsiasi 8-20 dienų. Ypatingai jautrūs šiai ligai yra jauni gyvūnai bei kai kurios veislės pvz. vokiečių aviganiai, sibiro haskiai.

Boreliozė

Tai liga, kurią sukelia spirocheta Borrelia burgdorferi. Šias bakterijas perneša Ixodes genties erkės. Boreliozė dažnai vertinama kaip subklinikinė arba pertraukiama ūminė klinikinė liga, kuri gali pereiti į lėtinę ligą. Per pirmąsias dienas ar savaites nuo užsikrėtimo klinikiniai ligos požymiai yra nespecifiniai ir pasireiškia ne visiems šunims.
Ūmūs požymiai gali būti karščiavimas, bendras negalavimas, šlubavimas ir vietinių limfmazgių patinimas. Šio etapo šeimininkas dažnai nepastebi arba jo neseka, nes šie pirmieji simptomai paprastai išnyksta po kelių dienų. Šunims ar katėms sunku pastebėti pasireiškiančios migruojančios eritemos (odos paraudimas) ar rausvo apskrito odos bėrimo aplink erkės įkandimą, kaip galime pastebėti žmonėms įkandimo vietose ir užsikrėtusiems Laimo liga (borelioze). Po kelių savaičių ar mėnesių po pirminės infekcijos, spirochetoms pasklidus į odą, sąnarius ir jungiamuosius audinius, vietinės uždegiminės reakcijos gali sukelti skausmą, patinimą ir šlubavimą. Laimo ligos sukeltas šlubavimas vadinasi protarpiniu šlubavimu, kartais pasikartojantis po 2-3 savaičių toje pačioje ar kitoje galūnėje.
Liga pasireiškia šlubavimo pasikartojimu, nuovargiu, vidutinio sunkumo kūno temperatūros padidėjimu ir judesių skausmu lipant laiptais aukštyn arba žemyn.

Anaplazmozė

Tai bakterinė liga, kurią šunims sukelia Anaplasma phagocytophilum ir Anaplasma platys bakterijos. Šias bakterijas perneša Ixodes ricinus erkės. Anaplasma phagocytophilum pirmasis taikinys gyvūno organizme yra kraujyje cirkuliuojantys neutrofilai (tai vienas iš svarbiausių leukocitų (baltųjų kraujo ląstelių) tipų), šiose ląstelėse bakterijos ir dauginasi. Anaplasma platys pažeidžia trombocitus, todėl išsivysto trombocitopenija – laikinas ar pastovus trombocitų (kraujo plokštelių) kiekio sumažėjimas kraujyje.
Klinikiniai požymiai: vangumas, karščiavimas, vėmimas, ėdalo atsisakymas, anemiškos gleivinės, skausmingas pilvas, viduriavimas. Taip pat gali pasireikšti petechijos (smulkios, pavienės, taškinės dėmės ant odos), kraujavimas iš nosies, poliartritas. Kadangi boreliozės ir anaplazmozės sukėlėjus perneša tos pačios erkės, dažnai nustatoma bendra infekcija, taip pat klinikiniai požymiai būna stipresni.

Svarbiausios prevencinės priemonės, kurios gali padėti apsaugoti gyvūną nuo erkių pernešamų ligų:

• Įvairios priemonės padedančios atbaidyti erkes ar jas žudančios pavyzdžiui: tabletė nuo erkių šunims, antkakliai nuo erkių, lašiukai nuo erkių ir t.t.
• Grįžus iš lauko visada atidžiai apžiūrėti augintinį. Kuo greičiau rasite ir ištrauksite erkę tuo daugiau galite sumažinti riziką užsikrėsti ligomis, kurias platina erkės.
• Įtarus, kad augintinis turėjo kontaktą su erke, būtinai apsilankykite pas veterinarijos gydytoją, kad būtų atlikti profilaktiniai tyrimai, kurie gali parodyti ar augintinis neturi uždegimo ar kokios nors infekcijos, dėl erkių įkandimo.

Šaltinis: ReaVET