Spirulina melsvadumblis – kas tai yra? Nauda augintiniams, naudojimas, ką svarbu žinoti?

Spirulina tai mikrodumblis, kuris natūraliai auga gėlame arba sūriame vandenyje. Dažniausiai šis mikrodumblis yra priskiriamas prie „supermaisto“ kategorijos, nes turi ypatingai daug baltymų apie 60-70%, vitaminų, mineralų, antioksidantų ir nepakeičiamųjų riebalų rūgščių. Nuo pat senovės spirulina buvo vertinama, dėl savo išskirtinių savybių ir naudos organizmui. Dažniausiai šis papildas yra vartojamas žmonių, bet ar žinote, kokią naudą gali suteikti jūsų augintinio organizmui? Kaip tinkamai vartoti? Bei į ką svarbu atkreipti dėmesį prieš nusprendžiant duoti savo augintiniui? Šiame straipsnyje peržvelgsime spirulinos naudą organizmui, kaip ji gali prisidėti prie bendros sveikatos būklės ir tinkamos energijos lygio palaikymo.

Kas yra spirulina iš ko ji susideda?

Mikroskopinis, spiralės formos organizmas spirulina (Arthrospira platensis) yra melsvabakterė, melsvadumblis. Anksčiau dėl didelio pigmentų kiekio spirulina buvo priskirta augalams, bet vėliau mokslininkai priskyrė spiruliną cianobakterijoms.

Spirulinos nauda gyvų organizmų atsiradimui neabejotina – dėl savo gebėjimo fotosintezuoti spirulina laikoma gyvybės Žemėje pagrindu – tai yra, visų organizmų, kuriems išgyventi reikia deguonies. Manoma, kad dumbliai yra atsakingi už 90 proc. deguonies Žemėje. Melsvai žalių mikrodumblių galima rasti beveik visuose žemynuose. Spirulina privalumas yra tas, kad jos labai greitai atauga. Spirulina yra ekologiškai tvarus produktas, nes ji gali būti auginama įvairiose aplinkose ir jos gamyba nekenkia aplinkai. Antra vertus išaugusi sveikų papildų, ypač imuninės sistemos ir bendros gerovės srityse, paklausa skatina rinką. Tuo pačiu siūlomi papildai konkurencingomis kainomis, o tai vartotojui palankiai atsiliepia patrauklia spirulinos kaina.

Melsvabakterėms būdingas sudėtingas fotosintetinių pigmentų kompleksas, o jų santykis lemia spalvą – nuo tamsiai žalios iki melsvos, violetinės, rožinės. Dažniausiai vyrauja unikalus, natūralus pigmentas fikocianinas, suteikiantis ląstelėms melsvai žalsvą atspalvį. Žalia spalva gaunama iš chlorofilo. Fitopigmentų ir baltymų kompleksas yra vertinamas dėl savo antioksidacinių savybių, padedančių apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų ir oksidacinio streso sukeltos žalos. Mėlynoji spirulina gaunama iš specifinių melsvadumblių rūšių – Arthrospira platensis. Žalioji spirulina, įprasti spirulinos milteliai, gaunami iš Arthrospira platensis arba Arthrospira maxima rūšių, kurie yra žalsvos spalvos. Lietuvoje dažniausiai auginami dumbliai: žaliadumbliai – chlorelės (Chlorella) ir melsvabakterės – plokščiosios vingrūnės (Spirulina).

Spirulinos atsiradimas ir panaudojimas

Manoma, kad melsvabakterė spirulina žemėje atsirado daugiau nei prieš tris milijardus metų ir yra viena iš seniausių gyvybės formų Žemės planetoje, o vėliau apsigyveno gėlame vandenyje arba šiek tiek sūriuose ežeruose, kuriuose gausu mineralinių druskų. Šimtmečius Afrikos, Pietų Amerikos ir Indijos tautos, gyvenančios aplink tokius ežerus, spiruliną vartojo maistui gaminti. Pirmieji patikimi istoriniai dokumentai apie spirulinos naudojimą maistui yra iš ispanų konkistadoro Korteso pasakojimų. Po actekų užkariavimo (1519–1525 m.) jis pranešė atradęs žalios spalvos maistą, kuris buvo patiekiamas „pyrago“ pavidalu, o actekai jį vadino „Dievų maistu“. Jie išgaudavo šią žalią medžiagą iš Anahuac’o (liet. Anauko) slėnio (dabar Meksiko miestas) ežerų. O praeito amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Belgijos Karalystės ekspedicijos per Sacharą vadovas, botanikas Jean‘as Léonard‘as Čado Respublikoje (Centrinė Afrika) vietiniuose turguose ieškodamas augalinių maisto produktų susidomėjo melsvai žaliais pyragaičiais.

1962 m. Prancūzijos nacionalinio naftos instituto dr. Clémentas, tyrinėjęs XXI amžiaus baltymų šaltinius, pastebėjo didelę spirulinos maistinę vertę ir parsivežęs ją iš Čado ežero, pradėjo tyrinėti kaip baltymų šaltinį. Neužilgo Jungtinės Tautos pradėjo spirulinos maistinės vertės vertinimą. 1977 m. Japonijoje, korporacija DIC pirmoji pasaulyje, pradėjo masiškai gaminti spiruliną kontroliuojamo auginimo sąlygomis. Spirulina imta auginti akvakultūros ūkiuose visame pasaulyje. Visuomenė spirulinos nauda plačiau susidomėjo po to, kai NASA sėkmingai panaudojo ją kaip maisto papildą astronautams kosmoso misijose.

Spirulinoje yra daugiau baltymų, geležies, beta karoteno, gama linoleno rūgšties ir fikocianinų nei bet kuriame kitame žinomame maisto produkte. Spirulinos nauda dar ir ta, kad, dėl bakterinės struktūros, spirulinos maistinės medžiagos yra labai gerai pasisavinamos tiek žmogaus tiek gyvūno organizmo.

Spirulinos nauda augintiniams

Remiantis įvairiais atliktais tyrimais, trumpai pateikiame melsvabakterės spirulina naudą gyvūnų sveikatai. Spirulina organines medžiagas sudaro:

• Baltymai – apie 55-75,5 proc. (sausoje spirulinos biomasėje baltymų yra daugiau negu kiaušinio baltyme, sūryje, piene (3 proc.), mėsoje (pvz., 19 proc. maltoje jautienoje), sojoje bei žaliojoje chloreloje (40-50 proc.);
• Angliavandeniai – apie 10-20 proc. (cukrus, maistinės skaidulos / polisacharidai – 4-8 proc., iš kurių daugiau nei 40 proc. yra vandenyje tirpūs);
• Riebalai – apie 5 proc. (didžioji dalis riebalų yra nesotieji);
• Ląsteliena – apie 2 proc;

Iš spirulinos baltymuose esančių būtinų gyvūnams 18 aminorūgščių, 8 yra nepakeičiamos. Pažymėtina, kad spirulinos sudėtyje esanti gama linoleno rūgštis (GLA) yra omega-6 riebalų rūgščių lyderė, pasižyminti priešuždegiminiu poveikiu ir sustiprinanti omega-3 riebalų rūgščių poveikį. Spirulinos sudėtyje labai daug gyvam organizmui būtinų mineralų ir mikroelementų – geležies, kalcio, natrio, kalio, vario, magnio, cinko, fosforo, seleno, mangano ir kobalto, vitaminų, karotino, nukleino rūgšties, fermentų ir kitų aktyvių medžiagų. Tačiau jodo, kurio gausu jūros dumbliuose, spirulinoje neaptinkama.

Spirulina yra maisto papildas, kuriame yra beveik visi vitaminai. Jame, be kita ko, yra β-karotino (provitaminas A), vitamino B1 (tiaminas), vitamino B2 (riboflavinas), vitamino B3 (niacinas), vitamino B6, vitamino B12 (pseudovitaminas B12), vitaminas E, vitaminas K, niacino, pantoteno rūgšties, biotino, folio rūgšties. Vitamino C spirulinoje neaptinkama, galbūt dėl džiovinimo metodų. Gyvūnams tai reiškia, kad spirulina gali padėti palaikyti imuninę sistemą, suteikti energijos, skatinti sveiką odą ir kailį bei padėti detoksikuotis. Kai kuriems augintiniams ji gali turėti priešuždegiminių ir alergiją mažinančių savybių.

Ar gali būti spirulina užteršta sunkiaisiais metalais arba toksinais?

Spirulina yra gėlavandenių (sūraus vandens kilmės) ežerų augalas. Ypač dažnai natūraliai aptinkama Pietryčių Azijos, Centrinės Amerikos, Australijos ir Afrikos vandenyse. Beje, spirulina šiuose regionuose visada buvo naudojama kaip maistas. Taip pat spirulinas galima auginti dirbtinai – uždaruose ir atviruose akvakultūros ūkiuose. Iš vandens mikroskopinės spirulinos ištraukiamos naudojant filtrus ir išdžiovinamos saulės šviesoje arba, šiek tiek greičiau, karštu oru.

Pastaraisiais metais Europos skubaus perspėjimo sistema (RASFF) informavo, kad aptikta neteisėtai radioaktyviai apšvitintų produktų, ypač iš Azijos. Jų duomenimis, pagrindinė 2020 m. problema buvo nedeklaruotas sulfatas. Gamyboje kai biomasė visiškai išdžiovinama, ji perdirbama į spirulina miltelius ar supresuojama į spirulinos tabletes arba uždaroma kapsulėse. Kadangi greitai augdamos spirulinos lengvai išstumia kitus mikroorganizmus savo aplinkoje, jas galima lengvai, švariai ir greitai surinkti.

Tačiau spirulina augimo metu gali užsiteršti kitais dumbliais, melsvabakterėmis ar nepageidaujamais mikroorganizmais. Pavyzdžiui, kai kurios melsvabakterės gamina toksiškas medžiagas mikrocistinus, kurie gali būti toksiški kepenims. Nuo 2015 m. Europos Sąjungoje nustatytos didžiausios kancerogeninių aromatinių angliavandenilių (PAH) vertės maisto papildams, kurių sudėtyje yra spirulinos (Reglamentas (ES) 2015/1933 ).

Patariame įsigyti tik aukštos kokybės produktus, kurių gamintojai užtikrintų, kad spirulinos išaugintos kontroliuojamoje akvakultūroje ir juose nėra pesticidų.
Pasidomėkite ar spirulina yra iš atvirų, ar uždarų akvakultūros sistemų. Auginant uždarose sistemose, kontroliuojamoje akvakultūroje mažai tikėtina tarša, bet gali būti pesticidų. Tačiau jei gamintojo siūlomos spirulinos kilmė atviri ežerai, produktai galėtų būti užteršti sunkiaisiais metalais ir kitais teršalais, bet atsakingi rinkos dalyviai kontroliuoja kokybę ir visuomet gali pateikti kontrolinių tyrimų išvadas ar saugaus pašaro / saugaus maisto sertifikatus. Svarbu – būtinai įsitikinkite, kad biomasė gaunama atsakingai. Mūsų augintiniai yra ypač jautrūs teršalams dėl mažesnio kūno dydžio ir greitesnės medžiagų apykaitos.

Kaip vartoti spiruliną?

Rinkoje produktas gyvūnams siūlomas spirulinos miltelių ar spirulinos tablečių formomis, rečiau kapsulėmis. Pasirinkite jūsų gyvūnui patraukliausią papildo formą. Spirulinos milteliai ar tabletės gali būti dedamos į maistą arba vandenį, o dozės priklauso nuo gyvūno dydžio. Gyvūnams pradėti vartoti spirulina papildus, kaip ir bet kokį naują produktą, reikėtų palaipsniui, t. y. nuo mažesnių kiekių, ypač jei jūsų augintinio jautri virškinimo sistema. Maksimalios dozės, tik pradėjus įvesti spirulinos papildą, gali sukelti viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Trečiąją savaitę kiekį galima pradėti didinti iki rekomenduojamos dozės. Spirulina yra maisto papildas, o ne visavertis valgis, todėl reikėtų į tai atsakingai atsižvelgti. Spirulina priskiriama šarminiams produktams kaip ir daržovės.

Melsvabakterėse spirulina gausu natūralių pigmentų – chlorofilo (žalios), karotinoidų (oranžinės), fikocianino (mėlynos) ir zeaksantino (rudos), kurie gali patamsinti augintinio išmatas. Dėl to nerimauti nereikėtų, bet galima sumažinti duodamą spirulinos kiekį. Norint pasiekti geriausių rezultatų spirulina turėtų būti vartojama kasdien, bet labai svarbu atkreipti dėmesį kada geriausiai tai daryti. Dėl savo ypatingos sudėties žinoma, kad spirulina gali būti puikus pasirinkimas, kaip energijos šaltinis, todėl dažnu atveju geriausia spiruliną vartoti ryte arba prieš fizinį aktyvumą.

Tyrimai parodė, kad dauguma kačių gerai toleruoja spiruliną, be rimtų šalutinių poveikių. Tačiau kai kurios katės atsisakė spirulinos dėl skonio ar kvapo. Šunims atlikti tyrimai rodo teigiamą spirulinos poveikį, pavyzdžiui, pagerėjusį atsaką į vakcinaciją, stabilesnę žarnyno florą ir sumažėjusį lipidų kiekį kraujyje antsvorio turintiems šunims, ypač derinant su subalansuota mityba. Dauguma šunų gerai toleruoja spiruliną, bet ji netinka šuniukams. Spirulina yra puikus BARF (biologiškai tinkamas žalias maistas) maitinimo papildas kaip augalinės kilmės maistinių medžiagų šaltinis.

Svarbu – jei duodate savo augintiniui spiruliną ar kitus papildus, būtinai pasitarkite su veterinarijos gydytoju dėl sąveikos su vartojamais vaistais ar kitais papildais. Netinka gyvūnams, sergantiems autoimuninėmis ligomis, turintiems inkstų ar kepenų problemų, arba vaikingoms ar žindančioms patelėms. Jei jūsų augintinis vartoja kraują skystinančius vaistus arba turi jautrų skrandį, spirulinos vartojimą taip pat turėtumėte aptarti su veterinarijos gydytoju. Prireikus kaip papildą galima naudoti alternatyvas, tokias kaip chlorella, ciberžolė arba lašišų aliejus.

Taip pat svarbu sekti, kad spirulinos milteliai ar spirulinos tabletės nesudrėktų. Jei jau taip nutiko, kad išėmus iš pakuotės produktas sušlapo, nedėkite pertekliaus atgal, išmeskite, nes taip kyla bakterijų ir pelėsio augimo rizika pavojinga jūsų augintinio sveikatai.

Kokia spirulina geriausia? Kaip atskirti, kuom jos skiriasi?

Kuris spirulina produktas geriausias priklauso nuo konkrečių poreikių ir individualių pasirinkimų. Spirulinos rūšys gali skirtis pagal augimo vietą, džiovinimo ir apdorojimo metodus ir produkto kokybės standartus. Pagrindinis kriterijus yra produkto saugios gamybos ir spirulinos biomasės kokybės sertifikatai. Pasirinkite patikimą gamintoją ir gerą reputaciją turintį tiekėją. Spirulinos rūšys gali skirtis:

• Sudėtimi – skiriasi baltymų, vitaminų, mineralų ir kitų maisto medžiagų kiekiai;
• Skoniu – priklausomai nuo augimo vietos ir apdorojimo būdo skonis gali skirtis;
• Forma – spirulina milteliai, spirulina tabletės arba kitos rinkoje siūlomos formos įtakoja vartojimo patogumą;
• Ingredientais – įsitikinkite, kad produkto sudėtyje nėra nereikalingų priedų.

Spirulinos rūšys į kurias rekomenduojame atkreipti dėmesį:

• Organiška spirulina – auginta be cheminių trąšų ir pesticidų;
• Natūrali spirulina – nebuvo apdorota cheminiais preparatais ir išlaikė savo natūralią sudėtį;
• Spirulina iš konkrečių regionų – kai kurių spirulinos rūšių sudėtis gali būti geresnė dėl unikalių augimo sąlygų.

Spirulinos milteliai paprastai yra pigesni už tabletes, nes reikia mažiau apdorojimo ir formavimo. Nesvarbu ar pasirinksite spirulina papildus miltelių, ar tablečių forma, rinkoje siūlomos spirulinos kaina yra prieinama. Savaime suprantama, kad ekologiški spirulina produktai yra brangesni dėl griežtesnių gamybos standartų.

Šaltiniai ir nuorodos

• https://www.vle.lt/straipsnis/melsvabakteres/
• https://www.mdpi.com/2076-2615/13/8/1275
• https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8192834/
• https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9143897/
• https://www.nature.com/articles/s41598-024-80843-y
• https://www.spiruliniersdefrance.fr/les-bienfaits-spiruline/
• https://pubs.acs.org/doi/10.1021/acs.jafc.9b08251
• https://naturherz.de/Spirulina-Alge-Wirklich-alles-was-du-wissen-musst
• https://www.oekolandbau.de/bio-in-der-praxis/bio-verarbeitung/produktinfos/mikroalgen-wie-algenfarmen-das-superfood-produzieren/
• https://www.frontiersin.org/journals/nutrition/articles/10.3389/fnut.2021.667072/full

Susijusios prekės