Australų aviganis yra nuostabus pasirinkimas aktyviems, atsidavusiems šeimininkams. Šis šuo apdovanos jus meile, ištikimybe ir neišsenkančia energija – tereikia jam skirti dėmesio, mokymų ir rūpesčio. Turėdami australų aviganį, gausite ne tik mielą augintinį, bet ir darbštų, protingą partnerį bei šeimos draugą, pasirengusį kartu leistis į įvairiausius nuotykius.
Dėl savo ganymo instinkto Australijos aviganiams gali patikti vytis judančius objektus, tokius kaip vaikai, katės, automobiliai ir kiti ratuoti objektai (pvz. paspirtukai, dviračiai ir kita). Todėl svarbu, kad socializavimas būtų pradėtas kiek įmanoma ankstyvame amžiuje.
Australų aviganis – veislės charakteris, išvaizda ir išskirtinumai
Australų aviganis yra energingas, protingas ir labai darbštus šuo. Tai puikus kompanionas aktyviems žmonėms – veislė itin paklusni ir lengvai dresuojama, nes trokšta įtikti šeimininkui. Australų aviganiai paprastai gerai sutaria su vaikais ir kitais augintiniais, ypač jei socializuojami nuo mažens. Vis dėlto dėl stipraus ganymo instinkto jie gali bandyti „ganyti“ vaikus ar kitus gyvūnus, bėgančius žmones ar net automobilius. Šis įgimtas polinkis reiškia, kad žaisdami jie kartais švelniai kanda į kulkšnis ar bando suvesti „bandą“, todėl ankstyvas auklėjimas padeda tokį elgesį suvaldyti.
Su nepažįstamaisiais australų aviganis būna truputį santūresnis, bet tinkamai socializuotas neturėtų būti agresyvus ar perdėtai baikštus. Jis saugos šeimą ir namus – praneš lojimu apie atvykėlius, tačiau iš prigimties nėra piktas šuo. Dėl aukšto intelekto ir ištikimybės ši veislė puikiai mokosi naujų komandų bei triukų. Tyrimai rodo, kad tokios „darbinės“ veislės, komandas atlieka ir išmoksta greičiau nei kitų veislių šunys.
Apibendrinant, australų aviganio charakteris pasižymi draugiškumu, budrumu ir entuziazmu dirbti – tai šuo, kuris laimingiausias būdamas užimtas ir kartu su savo šeima.
Australijos aviganiai – išvaizda ir išskirtinumai
Australų aviganis yra vidutinio dydžio, tvirtai sudėtas šuo, išsiskiriantis spalvingu kailiu ir gyvybingu judrumu. Patelės kiek mažesnės ir grakštesnės, patinai – stambesni ir solidesni, tačiau abiejų lyčių atstovai atrodo proporcingai sudėti (kūno ilgis šiek tiek didesnis nei aukštis).
Kailio spalvos – vienas ryškiausių veislės bruožų. Galimos keturios pagrindinės spalvų variacijos: mėlynas marmurinis (blue merle), raudonas marmurinis (red merle), juodas (vienos spalvos) ir raudonas (vienos spalvos) – visos spalvos gali turėti baltų ir (ar) įrudžių dėmių. Kiekvieno šuns kailio raštas unikalus: marmuriniai australų aviganiai turi kontrastingų dėmių ir margų raštų, kurie suteikia išskirtinę, akį traukiančią išvaizdą. Taip pat pasitaiko trispalvių šunų (pvz., juoda su balta ir įrudžiu) arba dvispalvių.
Vienas įdomiausių bruožų – daug australų aviganių turi nepaprastai gražias akis: jos migdolo formos, gali būti rudos, mėlynos, gintarinės ar net skirtingų spalvų vieno šuns akys. Dėl šių šviesiai mėlynų „vaiduokliškų“ akių ankstyvieji veislės gerbėjai vadino juos „vaiduoklių akimis“, laikydami ypatingais šunimis.
Australų aviganių judesiai laisvi ir grakštūs, jie juda lengvai ir greitai, demonstruodami atletiškumą ir ištvermę – tai išvaizdus, harmoningai sudėtas šuo, sukurtas darbui laukuose.
Australų aviganis – fizinės savybės ir ypatumai
Australų aviganio kūno sandara atspindi jo darbinę paskirtį. Kūnas yra tvirtas ir raumeningas, tačiau ne per sunkus – sudėjimas turi būti stiprus, bet judrus. Nugara ties ketera lygi, juosmuo trumpas ir stiprus, pilvas lengvai įtrauktas, krūtinė gili, bet ne per plati.
- Galva proporcinga kūnui – kaukolė vidutiniškai plati ir šiek tiek kupolo formos, snukutis tvirtas, vidutinio ilgio, su ryškia, bet ne staigia perėjimo linija tarp kaktos ir snukučio;
- Akys – labai išraiškingos, gyvos. Dažniausiai migdolų formos, neiššokusios, kupinos intelekto ir meilės šeimininkui. Jų spalva įvairi – dažni ir skirtingų akių spalvų atvejai;
- Ausys – trikampio formos, vidutinio dydžio, išaugusios aukštai galvos šonuose. Kada šuo yra budrus, ausų galiukai palinksta į priekį ar į šoną;
- Uodega – australų aviganio uodega yra tiesi, natūraliai trumpa arba nukirpta iki 10 cm ilgio – tai dar vienas būdingas veislės bruožas. Maždaug penktadalis šių šunų gimsta su įgimta trumpa uodega.
- Kailis – dvigubas: viršutinis plaukas vidutinio ilgio, tiesus arba šiek tiek banguotas, šiurkštokos tekstūros, apatinis – tankus povilnis, saugantis nuo šalčio ir karščio. Galūnėse pastebimas „švarus“ kailis: ant priekinių kojų priekio ir snukio plaukai trumpi, o užpakalinėje kojų dalyje – ilgesni „kelnių“ pavidalo. Ties kaklu ypač patinams formuojasi puošni apykaklė. Nosies ir lūpų pigmentacija priklauso nuo kailio spalvos;
Bendras australų aviganio įspūdis – atletiškas, tvirtas šuo, pasirengęs ilgai dirbti bet kokiu oru, turintis žavingą išvaizdą ir budrų žvilgsnį.
Australijos aviganio svoris ir dydis
Pagal veislės standartus australų aviganis priskiriamas vidutinio ūgio šunims. Patelės paprastai siekia apie 46–53 cm aukščio ties ketera, o patinai – apie 51–58 cm. Svoris gali svyruoti priklausomai nuo šuns lyties, ūgio ir sudėjimo: suaugę patinai dažniausiai sveria apie 22–29 kg, o suaugusios patelės – apie 18–25 kg. Darbinių linijų šunys neretai būna atletiškesni ir liesesni, parodinių – gal kiek masyvesni, bet iš esmės veislė neturi didelio dydžių variacinio diapazono.
Augantys australų aviganių jaunikliai auga sparčiai per vienerius metus pasiekia beveik suaugusio šuns dydį, tačiau galutinai subręsta (pilnai užauga) maždaug per 16–18 mėnesių. Svarbu stebėti, kad jaunų šuniukų svorio augimas būtų tolygus: per didelė apkrova sąnariams ankstyvame amžiuje gali pakenkti vystymuisi.
Kiek kainuoja australų aviganis ir kokia gyvenimo trukmė?
Australijos aviganių šuniukų kaina, kaip ir kitų veislių šunų priklauso nuo daugelio dalykų, tokių kaip tėvų kilmė, dokumentų ir kt. Šuniukai, kurie yra auginami profesionaliuose ir pripažintuose veislynuose, kurie laikosi griežtų veisimo standartų kaina gali būti nuo 1000Eur. Paprastai australijos aviganių gyvenimo trukmė vidutiniškai siekia apie 12–15 metų, tad tai gana ilgaamžė veislė, jei šuo tinkamai prižiūrimas ir paveldi gerus genus.
Australų aviganis – mityba ir sveikata
Tinkama mityba yra labai svarbi energingam, darbščiam australų aviganiui. Rekomenduojama maitinti aukštos kokybės visaverčiu pašaru, atitinkančiu šuns amžių, dydį ir aktyvumo lygį. Suaugusį australų aviganį geriausia šerti du kartus per dieną nustatytu laiku, taip palaikant tolygų energijos lygį ir kontroliuojant suvartojamo maisto kiekį. Šios veislės šunys labai dažnai mėgsta ėsti, tad laisvas maisto palikimas dubenyje nerekomenduojamas – neribojami jie gali persivalgyti. Vietoje to, dozuokite porcijas pagal gamintojo rekomendacijas.
Vidutiniškai suaugęs 20–25 kg sveriantis australų aviganis per dieną suėda apie 2–3 puodelius sauso maisto, tačiau tikslus kiekis priklausys nuo ėdalo kaloringumo ir šuns aktyvumo. Labai aktyviems ar darbiniams šunims gali prireikti didesnio kalorijų, baltymų ir riebalų kiekio maiste. Tokiais atvejais verta rinktis specializuotus pašarus, pažymėtus „aktyviems“ ar „sportiniams“ šunims. Taip pat nepamirškite nuolat pasirūpinti šviežiu geriamu vandeniu – aktyviam šuniui jo ypač reikia. Pagrindiniai mitybos principai auginant australijos aviganį:
- Aukštos kokybės pašaras – renkantis maistą australų aviganiui, būtina atsižvelgti į jo amžių (šuniukas, suaugęs, senjoras), aktyvumo lygį ir sveikatos būklę. Veislei tinka subalansuoti visavertiški pašarai, turintys bent 25–30 % gyvulinės kilmės baltymų ir pakankamą riebalų kiekį (10–20 %), ypač jei šuo yra fiziškai aktyvus ar dalyvauja sportinėse veiklose;
- Porcijų kontrolė – suaugusį šunį rekomenduojama šerti du kartus per dieną, tuo pačiu metu, taip išvengiant alkio epizodų ir persivalgymo. Rekomenduojamas kiekis – nuo 2 iki 3 puodelių sauso maisto per dieną, atsižvelgiant į pašaro energinę vertę ir šuns svorį;
- Skysčių vartojimas – kadangi ši veislė daug juda ir gali būti labai aktyvi, itin svarbu nuolat palaikyti tinkamą skysčių balansą. Gėlas, švarus geriamas vanduo visuomet turi būti pasiekiamas – tiek namuose, tiek lauke ar sporto treniruotėse;
- Atsargiai su likučiais nuo stalo – australų aviganių virškinimo sistema jautri tam tikriems produktams. Venkite duoti šokolado, svogūnų, razinų, riebių ar stipriai prieskoniuotų likučių. Tokie produktai gali sukelti stiprią alerginę reakciją, apsinuodijimą ar virškinimo sutrikimus;
- Reguliarus svorio stebėjimas – australų aviganiai linkę priaugti svorio, jei negauna pakankamai fizinio krūvio arba šeriami netinkamu maistu. Viršsvoris apkrauna sąnarius, padidina širdies ir medžiagų apykaitos ligų riziką. Rekomenduojama kartą per mėnesį pasverti šunį ir koreguoti pašaro kiekį, jei svoris pradeda viršyti normą;
Be subalansuoto pašaro, aktyviam ir ilgai gyvenančiam australų aviganiui pravartu įtraukti ir tam tikrus pašaro papildus. Jie padeda palaikyti sąnarių, odos, imuninės sistemos bei virškinimo sveikatą. Štai pagrindinės sritys, kuriose papildai ir vitaminai šunims gali būti naudingi:
- Sąnariams ir raumenų veiklai – gliukozaminas, chondroitinas ir hialurono rūgštis – trys pagrindiniai komponentai, padedantys išsaugoti sąnarių lankstumą, sumažinti uždegimą ir užkirsti kelią displazijai. Tinka tiek sportiniams, tiek vyresniems šunims;
- Kailio ir odos būklei – Omega-3 riebalų rūgštys (pvz., žuvų taukai šunims), biotinas ir cinkas padeda palaikyti sveiką odą, mažina niežėjimą, gerina kailio struktūrą. Rekomenduojama naudoti ypač šėrimosi laikotarpiu;
- Virškinimui ir imunitetui – probiotikai ir prebiotikai (pvz., inulinas, alaus mielės) padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, stiprina imunitetą. Naudingi keičiant pašarą ar po streso;
Visi papildai turėtų būti parinkti pagal šuns amžių, būklę ir gyvenimo būdą. Prieš keičiant racioną ar skiriant papildus pirmą kartą – visada verta pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Su kokiomis sveikatos problemomis gali susidurti australų aviganis?
Australijos aviganiai yra gana sveika ir tvirta veislė, tačiau, kaip ir kitos šunų veislės gali turėti polinkį į tam tikrus specifinius sutrikimus:
- Sąnarių ligos – viena dažniausiai pasitaikančių ligų yra klubo ar alkūnės displazija, paveldima sąnario deformacija, sukelianti skausmą ir artritą;
- Akių ligos – gana dažnai pasitaiko progresuojanti tinklainės atrofija, paveldima katarakta, rainelės koloboma. Rekomenduojama profilaktiškai, reguliariai tikrinti šunų akis;
- Epilepsija – kai kuriems šunims pasitaiko paveldimos kilmės epilepsijos forma, svarbu stebėti traukulių pasikartojimą. Pastebėjus, kad šuo susidūrė su epilepsijos priepuoliu, nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kad būtų įvertinta jūsų augintinio sveikatos būklė ir paskirtas gydymas jeigu jo reikia;
- MDR1 geno mutacija – šunys, kurie turi šią geno mutaciją gali netoleruoti tam tikrų vaistų ar būti jautresni tam tikrai vaistų rūšiai. Šią mutaciją veterinarijos gydytojas gali patikrinti atlikdamas kraujo tyrimą ir rekomenduoti saugius vaistus, kuriems nebus jautrus jūsų augintinis.
Tinkama priežiūra, reguliari sveikatos stebėsena ir atsakingas veisimas padeda šias problemas sumažinti.
Kokia reikalinga priežiūra australų aviganiams?
Australų aviganis – aktyvus, sumanus ir ilgai gyvenantis šuo, todėl jam reikalinga ne tik kasdienė meilė ir dėmesys, bet ir nuosekli fizinė, emocinė bei sveikatos priežiūra. Tinkama rutina užtikrins ne tik gražią išvaizdą, bet ir gerą savijautą, ilgaamžiškumą bei harmoningą elgesį. Australų aviganio kailis tankus, dvigubas, todėl jam būtina reguliari kailio ir odos priežiūra:
- Šukavimas – rekomenduojama bent 1–2 kartus per savaitę, o šėrimosi laikotarpiu (pavasarį ir rudenį) – kasdien. Tai padeda išvengti sąvėlų ir sumažina plaukų kiekį namuose;
- Maudymas – ne dažniau kaip kartą į 2–3 mėnesius, arba kai šuo stipriai išsipurvina. Rekomenduojama naudoti švelnų šunims skirtą šampūną, kuris nesausina odos;
- Kailio žvilgesiui – galima naudoti natūralius purškiklius ar aliejus su kokosų, linų sėmenų ar argano ekstraktais.
Svarbu reguliariai apžiūrėti odą – ar nėra paraudimų, pleiskanojimo ar parazitų. Dėl dvigubo kailio blusos ar erkės gali būti sunkiau pastebimos, tad verta naudoti profilaktines priemones visus metus.
Nagų, ausų ir dantų priežiūra:
- Nagų kirpimas – atliekamas kas 3–4 savaites. Jei vaikštoma daug kietu paviršiumi, nagai gali natūraliai trumpėti, tačiau dažnai augintiniai natūraliai to nepadaro;
- Ausų priežiūra – kartą per savaitę patikrinkite, ar ausyse nėra nešvarumų, blogo kvapo ar per didelio sieros kiekio. Esant poreikiui – naudokite švelnų valiklį ar specialius antpirščius augintinių priežiūrai;
- Dantų valymas – rekomenduojama bent 2–3 kartus per savaitę. Galima naudoti specialias pastas ir šepetėlius, dantų priežiūrai skirtus kramtalus ar specialius antpirščius dantų valymui.
Nepamirškite, kad burnos sveikata tiesiogiai susijusi su bendra savijauta – uždegimai burnoje gali paveikti net vidaus organus.
Australų aviganiui būtina judėti – kasdien. Ši veislė negali būti laikoma vien namų šunimi:
- Kiekvieną dieną – bent 1,5–2 valandos aktyvaus judėjimo. Tai gali būti žaidimai kieme, pasivaikščiojimai, bėgimas šalia dviračio ar žygiavimas miške;
- Laisvas išsikrovimas – geriausia, jei šuo turi galimybę pabėgioti aptvertoje teritorijoje. Kai kurie aviganiai gerai reaguoja į atšaukiamą komandą ir gali būti paleidžiami be pavadėlio saugioje vietoje;
- Sportas – veislė puikiai pasirodo (agility, obedience, canicross ar flyball) varžybose.
Be fizinės veiklos, ši veislė gali pradėti rodyti nepageidaujamą elgesį – laužyti daiktus, loti, kąsti ar bandyti „valdyti“ namiškius.
Australų aviganis – vienas protingiausių šunų pasaulyje, todėl jam būtina protinė stimuliacija:
- Mokykite naujų komandų – tai gali būti tiek paprastos paklusnumo užduotys, tiek įdomesni triukai;
- Interaktyvūs žaislai – labirintai, kamuoliai su skanėstais, logikos žaidimai;
- Kasdienės užduotys – šią veislę džiugina turėjimas „darbo“. Galite paskirti šuniui saugoti žaislą, surinkti daiktus ar atlikti paprastas pareigas namuose.
Svarbu žinoti – nuobodus šuo tampa problemišku. Net 15 minučių aktyvios dresūros dažnai yra efektyvesnė už valandą vaikščiojimo be tikslo.
Socializacija ir emocinis ryšys:
- Nuo mažens – pratinkite šunį prie įvairių žmonių, triukšmo, transporto, kitų gyvūnų – tai padeda išvengti baimių, nerimo ar agresijos;
- Reguliarus bendravimas – šis šuo trokšta būti su savo šeima. Jis netinka žmonėms, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia darbe, o šunį palieka vieną;
- Pozityvus auklėjimas – ši veislė geriausiai reaguoja į skatinimą, pagyrimus ir žaidimo motyvaciją. Baudos ar griežtas tonas dažniausiai sukelia nusivylimą ar užsispyrimą.
Papildoma priežiūra skirtingais metų laikais:
- Vasara – dėl tankaus kailio šuo jautrus perkaitimui. Užtikrinkite pavėsį, šviežią vandenį ir venkite veiklos dienos metu.
- Žiema – aviganio kailis apsaugo nuo šalčio, bet jei laikoma lauke – būtinas sausas, šiltas voljeras. Po pasivaikščiojimų tikrinkite letenas dėl druskų ir įtrūkimų.
Ar žinojote šias įdomybes apie australų aviganius?
- Klaidinantis veislės pavadinimas – australų aviganis nėra kilęs iš Australijos, iš tikrųjų ši šunų veislė kilusi iš JAV;
- Gimsta su trumpa uodega – apie 20 % šunų turi įgimtą trumpą uodegą;
- Ypatingos akys – veislė garsėja skirtingų spalvų akimis – retas bruožas šunų pasaulyje;
- Rodeo žvaigždės – australų aviganiai išgarsėjo rodeo pasirodymuose JAV, kur demonstravo triukus;
- Universali paskirtis – šie šunys sėkmingai dirba kaip gelbėtojai, aklųjų vedliai, terapiniai ar sportiniai šunys.