Kas yra BARF dieta?

BARF – Biologiškai tinkamo žaliavinio maisto dieta

BARF, tai puikus būdas aprūpinti augintinius subalansuota mityba su visomis reikiamomis maistinėmis medžiagomis. Dar 1982 m. knygoje „Dr. Pitcairns Complete Guide to Natural Health for Dogs & Cats“ pradėtos teikti rekomendacijas dėl žalio maisto įtraukimo į augintinio valgiaraštį. BARF dieta pasauliui buvo pristatyta 1993 m. dr. Iano Billinghursto knygoje „Give Your Dog A Bone“. Knygos autorius rekomenduoja augintinius šerti jiems natūraliu maistu – kuo mito ir jų pirmtakai, tačiau jokiu būdu nesistengia sugrąžinti augintinių į gamtą. Gyvūnams turime duoti maistą kuris yra mikrobiologiškai saugus, tinkamas jų rūšiai.

Biologiškai tinkamo žaliavinio maisto dietą galima ruošti namuose arba įsigyti jau paruoštus paketus. Šiuose maisto produktuose yra žalių gyvulinių ingredientų iš ūkių ar laukinių gyvūnų, įvairių daržovių, vaisių, sėklų ir riešutų. Pirktinis BARF maistas dažniausiai yra atšaldytas, užšaldytas arba liofilizuotas.

Svarbu atkreipti dėmesį į žalios mėsos paruošimą:

• Jei žalia mėsa užšaldyta, ją atšildžius negalima dar kartą užšaldyti;
• Mėsos spalva, konsistencija turi būti be pakitimų;
• Prieš ir po mėsos paruošimo nusiplaukite rankas bei nuplaukite visus paviršius, kurie lietėsi su mėsa;
• Po kiekvieno augintinio šėrimo dubenėlius išplaukite su muilu ir karštu vandeniu.

BARF dietos nauda

Teigiama, kad BARF mityba gali pagerinti dantų ir odos būklę, užkirsti kelią kai kurioms ligoms, optimizuoti žarnyno imuninę funkciją. Dar vienas pranašumas – geresnis virškinamumas. Tyrimais nustatyta, kad BARF šeriamų laukinių kačių žalių baltymų virškinimas yra didesnis nei kačių, šeriamų daug baltymų turinčiu sausu maistu. Mėsėdžiai, šeriami BARF, paprastai suvartoja mažiau maisto ir išskiria mažiau išmatų nei gyvūnai, šeriami ekstruziniu maistu.

BARF dietos trūkumai

Pagrindinė problema – žalio maisto mikrobinis užterštumas. Dažnai gyvūnai neišreiškia to klinikiniais požymiais, tačiau šiuos patogenus išskiria su išmatomis, o tai kelia pavojų žmonių sveikatai, ypač Salmonella spp., Escherichia coli, Listeria, Clostridium ir Campylobacter spp. Kita problema – neteisingas ingredientų santykis, kuris gali pasireikšti maistinių medžiagų trūkumu.

BARF mitybos sudėtis

BARF mityba sudėtis: 70 % raumeninė mėsa, 10 % žali valgomi kaulai, 7 % daržovės, 5 % kepenys, 5 % kiti organai, 2 % sėklos ar riešutai, 1 % vaisiai, uogos.
Raumeninė mėsa: Organizmą aprūpina baltymais, aminorūgštimis ir vandenyje tirpiais vitaminais.
Žali valgomi kaulai: Kalcio ir fosforo šaltinis.
Kepenys: Riebaluose tirpių vitaminų A ir kitų vandenyje tirpių vitaminų šaltinis.
Kiti organai: Mineralų ir vandenyje tirpių vitaminų šaltinis. Dažniausiai pasirenkami inkstai.
Daržovės: Suteikiančios esminių maistinių medžiagų ir naudingų fitocheminių medžiagų. Pvz: špinatai, burokėliai, raudonieji kopūstai, baklažanai.
Sėklos ar riešutai: Mineralų, riebalų rūgščių ir riebaluose tirpių vitaminų šaltinis. Rekomenduojama sėklas ir riešutus išmirkyti ir sumalti, kad būtų lengviau virškinami.
Vaisiai, uogos: Gausu antioksidantų, tačiau mityboje sudaro tik 1 % dėl didelio cukraus kiekio. Pvz: šilauogės, avietės, obuoliai, gervuogės, mėlynės.

Dėl galimo maistinių medžiagų trūkumo rekomenduojama į maisto racioną įtraukti specialių papildų skirtų BARF mitybai: ReaVET BARF Complete, augalinių ar gyvūninių aliejų bei miltelių.

Paskelbta: 2024-02-25