Virškinimo procesas

Virškinimo traktą sudaro burnos ertmė, ryklė, stemplė, skrandis, plonoji žarna (skirstoma į dvylikapirštę, tuščiąją ir klubinę, storoji žarna (skirstoma į tris dalis: akląją, gaubtinę ir tiesiąją žarną) bei pagalbiniai organai – kasa ir kepenys.

Virškinimo procesas susideda iš keturių etapų:

I virškinimo etapas prasideda maistui patekus į burną. Dantimis gyvūnai susmulkina ir sutraiško pašarą, kad jį būtų lengviau nuryti ir toliau virškinti. Esant burnos ertmės problemoms, pvz.: dantenų uždegimui, dantų lūžiui – gyvūnas tinkamai neapdoroja maisto arba visai atsisako ėsti. Todėl dantų ir burnos būklė yra labai svarbi virškinimo procesui.

II etapu pašaras iš burnos per stemplę keliauja į skrandį ir pradedamas virškinti. Skrandyje, veikiant enzimams ir skrandžio rūgštims, prasideda baltymų skaidymas. Plonajame žarnyne skaidomi angliavandeniai bei riebalai, taip pat tęsiamas baltymų virškinimas, kur baltymai skaidomi į polipeptidus ir atskiras aminorūgštis.

III etapu vyksta maisto medžiagų absorbcija iš virškinimo trakto į kraujotaką. Plonajame žarnyne absorbuojami baltymai, angliavandeniai ir riebalai, o storajame – elektrolitai ir vanduo. Jeigu augintinio storajame žarnyne yra uždegimas ar sudirginimas jis gali pradėti viduriuoti. Tuomet prarandami elektrolitai ir vanduo, išsivysto dehidratacija, kuri ypač pavojinga jaunikliams.

Paskutinis etapas – pašalinimas. Maisto medžiagos, kurios nebuvo pasisavintos viso virškinimo metu yra pašalinamos išmatų pavidalu. Šuns ar katės mityba bei sveikata turi didelę įtaką išmatų spalvai, konsistencijai, tekstūrai, kvapui bei kiekiui. Pavyzdžiui, šeriant gyvūną lengvai virškinamu pašaru išmatų kiekis bus mažesnis, kvapas silpnesnis. Sveiko, šeriamo visaverčiu pašaru gyvūno išmatos būna formuotos, rudos spalvos, specifinio kvapo ir lengvai surenkamos.

Paskelbta: 2024-01-28